nuosproga

núosproga sf. (1) Rz, Sk, nū́sproga (ž.) (1) Lk, Mžk, Ub, Grd 1. dvėseliena: Visa troba nū́sproga smirda Trk. 2. scom. menk. nusprogėlis, dvasna, gaišena: Ne koks paršiukas – toks núosproga Pn. Pirkau arklį bėgantį, ne nū́sprogą kokį Šts. Iš tokių núosprogų karvių iš kur to pieno bus Lnkv. Veršiukai neauga kaip nū́sprogos Kv. Tos vištos išdvasiojusios, i tie vištyčiai tokie nū́sprogos tė[ra] Nt. Toks nū́sprogelė yr, o vis tiek auga Štk. Tu nū́sproga senis besi Šv. Tokia nūsprogẽlė buvo, sakiau, ka ilgai negyvens Užv. Ką tu čia, toks nū́sproga, dar pryšais šoki Ll. Kiekvienas nuosproga ponu vaizdinosi Rs. Gi ta mūsų nuosproga nė valgo nieko, sudžiūvus kaip šakalys Rd. Suėsk bent meisos kąsnelį, nū́sproga tu Žeml. | keik.: Nū́sproga velnių, negaliu įtikti ėsti virti Krš. Ana supykusi pavadino jį núosproga, kurs pleška nėkus J. Eik eik, nū́sproga, tylėk nevepeliojęs! Lkv. Aš tau parodysiu, nū́sproga vienas! Vkš. Toks nū́sproga yr jau: liepu eiti numie – neita Pln. Sau nū́sprogelė neklauso, i viskas Krtn.